- žioburti
- žiõburti, -a, -o J 1. Akm žr. žioburoti 2: Žiõbura kai nesava burna Prng. Žiõbura sausą duonelę, o pietų neina namo Ign. Ką čia žiõburi kai avis skiedrą Vdk. 2. žr. žioburoti 4: Nustoj tu kas nereikia žiõburt, ba tavę niekas neklauso Ad. \ žioburti; sužioburti
Dictionary of the Lithuanian Language.